"Elytės palaukiau prie vartelių.-Duok, Elyte, portfelį. Aš panešiu, - pasakiau truputį paraudęs.
-Še, nešk, jei nori, - tarė ji paprastai.
Aš nešiau jos portfelį vienoj rankoj, savo - kitoj. Ir man buvo labai gera nešti du portfelius. Elytė straksėjo šalia ir niūniavo visokias daineles. Aš panorau padaryti jai ką nors labai gero.
-Elyte, nori, aš tau ledų nupirksiu, - tariau.
-Nupirk, - pasakė ji , ir aš nupirkau. Ji valgė ledus, ir man buvo gera, kad ji valgo ledus, kuriuos aš nupirkau. Tada ir pasiryžau.
-Elyte, - pasakiau. -Tu su Pranuku tai nedraugauk. Tu draugauk su manim. O Pranukas yra blogas. Ir mano mama taip sako. O tu šiandien, per paišybos pamoką, visą laiką tik su juo kalbėjai. Dėl to man buvo labai sunku. Aš myliu tave.
-Bet Pranukas turi daug žaislų, - susimąsčiusi tarė Elytė. - Ir jis taip gerai žaidžia kvadratą...
-Na ir kas, kad jis žaidžia kvadratą, - paniekinamai tariau. -Aš lankau dailiojo čiuožimo sekciją.
-Gerai, aš dabar draugausiu tik su tavim, - pagalvojusi pasakė Elytė, o aš labai apsidžiaugiau ir, grįžęs namo, niekieno neliepiamas išploviau grindis. O mama, tai pamačiusi, susijaudino ir išgėrė valerijono lašų."
(J.Erlickas "Mokykliniai Paveikslėliai (1)")
Fotografuota: Kovas 2010
No comments:
Post a Comment