Negaliu nepacituoti dar vienos ištraukos iš Marcinkevičiaus kūrybos.
"Lyg paukštį glostytum,
arba žiūrėtum į baso vaiko pėdsaką smėly...
taip gyveni.
Yra tavy gerumas,
ir mano žodžiai auga į tave.
Antai pražydo obelys, neskinsiu,
nebaidomas tegul gerumas gieda.
Prigyja nulaužta obels šaka,
ir vaiko lopšį vėl po ja kabinam,
matai, sakiau, kad pabaigos nėra."
(Just.Marcinkevičius)
arba žiūrėtum į baso vaiko pėdsaką smėly...
taip gyveni.
Yra tavy gerumas,
ir mano žodžiai auga į tave.
Antai pražydo obelys, neskinsiu,
nebaidomas tegul gerumas gieda.
Prigyja nulaužta obels šaka,
ir vaiko lopšį vėl po ja kabinam,
matai, sakiau, kad pabaigos nėra."
(Just.Marcinkevičius)
Fotografuota: Vasaris 2011
Vieta: Ispanija (Madrid)
No comments:
Post a Comment